Skip to main content
PagrindinisTinklaraštisVadovaiKas moka importo muitus? Importuotojas, pardavėjas ar pirkėjas pagal DDP ir DAP?

Kas moka importo muitus? Importuotojas, pardavėjas ar pirkėjas pagal DDP ir DAP?

17TRACK

Pagal DDP (Delivered Duty Paid) sąlygą pardavėjas paprastai yra atsakingas už importo muitinės formalumų organizavimą ir importo muitų bei mokesčių sumokėjimą kaip pristatymo įsipareigojimo dalį. Pagal DAP (Delivered at Place) sąlygą pirkėjas paprastai tvarko importo muitinės formalumus ir moka taikomus muitus, mokesčius bei kitus su importu susijusius mokesčius. Tačiau Incoterms taisyklė nepanaikina muitų teisės: teisiškai už muitinę atsakinga šalis gali priklausyti nuo paskirties šalies, importuotojo pagal dokumentus susitarimo ir pirkimo–pardavimo sutarties.

Who Pays Import Tariffs Importer Seller or Buyer under Ddp

Todėl praktinį atsakymą sudaro dvi dalys. Pirmiausia nustatykite, kaip pagal sutartą pristatymo sąlygą paskirstomos pareigos tarp pardavėjo ir pirkėjo. Tada patvirtinkite, ar toks paskirstymas gali būti teisėtai ir praktiškai įgyvendintas paskirties rinkoje.

Trumpas atsakymas: DDP ir DAP

KlausimasDDPDAP
Kas tvarko importo muitinės formalumus?PardavėjasPirkėjas
Kas paprastai moka importo muitus ir importo mokesčius?Pardavėjas pagal sutartą komercinį paskirstymąPirkėjas
Kas prisiima riziką transportavimo metu?Pardavėjas, kol prekės pristatomos į nurodytą paskirties vietą ir yra paruoštos iškrautiPardavėjas, kol prekės pristatomos į nurodytą paskirties vietą ir yra paruoštos iškrauti
Kas iškrauna prekes?Pirkėjas, nebent sutartyje atskirai numatyta kitaipPirkėjas

Ši santrauka atspindi įprastą paskirstymą pagal Incoterms® 2020. Tikslus rezultatas gali pasikeisti, jei sutartyje yra papildomų sąlygų, vietos muitinės taisyklės nustato kitokius reikalavimus arba siunta tvarkoma pagal specialų mokesčių ar užsakymų vykdymo susitarimą.

Ką DDP reiškia importo muitams

DDP reiškia Delivered Duty Paid. Iš visų Incoterms taisyklių ši sąlyga pardavėjui nustato plačiausią pristatymo atsakomybę. Pardavėjas turi organizuoti transportavimą iki nurodytos vietos, atlikti eksporto formalumus, kai taikoma – importo formalumus, ir sumokėti importui reikalingus muitus bei mokesčius. Prekės laikomos pristatytomis, kai jos paskirties vietoje perduodamos pirkėjo dispozicijai ir yra paruoštos iškrauti.

Pirkėjui komercinė nauda yra nuspėjamumas. Į nurodytą kainą gali būti įtrauktos numatomos muitinės išlaidos, todėl pirkėjas rečiau gauna atskirą vežėjo ar muitinės tarpininko prašymą sumokėti. Tačiau pardavėjas turi apskaičiuoti siuntos kainą realistiškai įvertindamas klasifikaciją, muitinę vertę, muitų tarifus, importo mokesčius, tarpininkavimo paslaugas ir konkrečios paskirties vietos atitikties išlaidas.

DDP nereiškia, kad pardavėjas gali nepaisyti paskirties šalies taisyklių. Daugelyje rinkų importo formalumams atlikti reikalingas vietos importuotojas pagal dokumentus, mokesčių registracija, muitinės identifikacinis numeris ar kitas leidimas. Pardavėjas, kuris teisiškai negali atlikti importo formalumų, neturėtų žadėti DDP vien todėl, kad nori pasiūlyti klientui viską apimančią paslaugą.

Taip pat svarbu atskirti muitinės mokesčių sumokėjimą nuo jų ekonominio prisiėmimo. Pardavėjas gali sumokėti muitus pasienyje ir susigrąžinti išlaidas per prekės kainą ar siuntimo mokestį. Todėl pirkėjas gali netiesiogiai prisiimti dalį išlaidų, nors pagal pardavimo sąlygą pardavėjas yra atsakingas už importo procesą.

Ką DAP reiškia importo muitams

DAP reiškia Delivered at Place. Pardavėjas organizuoja pristatymą į nurodytą paskirties vietą ir prisiima transportavimo riziką, kol prekės perduodamos pirkėjui bei yra paruoštos iškrauti. Pirkėjas atsako už importo muitinės formalumus ir importo muitų, mokesčių bei kitų su importu susijusių mokesčių sumokėjimą.

Pagal DAP pirkėjui gali reikėti paskirti muitinės tarpininką, pateikti importuotojo informaciją, pateikti dokumentus, sumokėti muitinei ar vežėjui ir pasirūpinti reikiamais leidimais. Jei pirkėjas vilkina muitinės formalumų atlikimą, jam taip pat gali tekti mokėti sandėliavimo, prastovos, tvarkymo ar pakartotinio pristatymo išlaidas, priklausomai nuo vežėjo sąlygų ir siuntos aplinkybių.

DAP dažnai yra paprastesnė pardavėjui, kuris paskirties šalyje neturi įsitvirtinusios muitinės ar mokesčių veiklos. Be to, pirkėjui suteikiama daugiau kontrolės dėl klasifikacijos, vertės nustatymo, tarpininko pasirinkimo ir importo PVM susigrąžinimo, jei tai leidžia vietos taisyklės. Kompromisas yra tas, kad prieš pateikdamas užsakymą pirkėjas turi suprasti visą pristatytos prekės kainą ir atitikties pareigas.

Kas yra importuotojas pagal dokumentus?

Importuotojas pagal dokumentus yra šalis, kurią atitinkama muitinės institucija pripažįsta atsakinga už importo deklaraciją ir susijusias pareigas. Šiai šaliai gali reikėti užtikrinti, kad prekės būtų tinkamai suklasifikuotos, deklaruota vertė būtų tiksli, būtų gauti reikalingi leidimai ir sumokėti muitai bei mokesčiai. Tiksli sąvokos reikšmė ir atsakomybė įvairiose jurisdikcijose skiriasi.

Incoterms taisyklė padeda paskirstyti atsakomybę tarp komercinių šalių, tačiau automatiškai nepaskiria importuotojo pagal dokumentus. Sutartis, kurioje nurodyta „DDP“, savaime nesuteikia užsienio pardavėjui teisinės teisės būti importuotoju kiekvienoje šalyje. Ir atvirkščiai, pardavėjas gali susitarti sumokėti pirkėjo importo mokesčius pagal individualų susitarimą net tada, kai pasirinkta pristatymo sąlyga nėra DDP. Toks susitarimas turėtų būti aiškiai įrašytas, o ne numanomas iš siuntimo kainos pasiūlymo.

Prieš taikydamas DDP, pardavėjas turėtų bent jau patvirtinti:

  • Ar jis gali teisėtai būti importuotoju pagal dokumentus arba jį paskirti.
  • Ar turi reikalingas muitinės, mokesčių ar verslo registracijas.
  • Ar produktui reikalingi leidimai, licencijos, atitikties dokumentai ar specialus tvarkymas.
  • Kas gaus ir saugos muitinės dokumentus.
  • Kaip bus tvarkomi netikėti muitai, pakartotiniai vertinimai, patikros ir sandėliavimo mokesčiai.

Muitai, importo PVM ir kiti mokesčiai nėra tas pats

Sąvoka „importo muitai“ dažnai vartojama kaip bendras visų pasienio mokesčių pavadinimas, tačiau jų sudedamosios dalys gali skirtis. Su siunta gali būti susiję muitai, importo PVM ar pardavimo mokestis, akcizas, muitinės tarpininkavimo paslaugos, įforminimo mokesčiai, uosto ar terminalo mokesčiai, patikros išlaidos, sandėliavimo ar tvarkymo mokesčiai. Kiekvieno elemento tarifas ir teisinis režimas gali priklausyti nuo produkto, kilmės, paskirties vietos, muitinės vertės ir importuotojo statuso.

DDP paprastai priskiria pardavėjui atsakomybę už prekėms importuoti reikalingus muitus ir mokesčius. Tai nebūtinai reiškia, kad pardavėjas turi sumokėti kiekvieną po pristatymo atsiradusį mokestį ar kiekvieną mokestį, kurį sukėlė pirkėjo veiksmai. DAP paprastai priskiria importo muitus ir mokesčius pirkėjui, tačiau sutartyje vis tiek reikėtų nurodyti, ar tarpininkavimo ir vežėjo išankstinio mokėjimo mokesčiai įtraukti į transportavimo kainą, ar bus išrašomi atskirai.

Importo PVM verslo sandoriuose nusipelno ypatingo dėmesio. Ar pirkėjas gali jį susigrąžinti ir kaip jis turi būti deklaruojamas, priklauso nuo vietos mokesčių taisyklių ir pirkėjo registracijos statuso. Pardavėjo pažadas sumokėti importo PVM gali lemti kitokį apskaitos rezultatą nei tuo atveju, kai jį tiesiogiai sumoka pirkėjas. Kai siuntų vertė ar apimtis yra reikšminga, šalys turėtų gauti vietos mokesčių konsultaciją.

Praktinis pasirinkimo vadovas pardavėjams ir pirkėjams

Rinkitės DDP, kai pardavėjas gali tvarkyti importo pareigas paskirties šalyje

DDP gali būti tinkama, kai pardavėjas turi patikimą muitinės pagalbą, praktiškai įgyvendinamą importuotojo pagal dokumentus sprendimą, tikslius pristatytos prekės kainos duomenis ir komercinę priežastį siūlyti pristatymo kainą. Tai gali supaprastinti atsiskaitymą ir sumažinti mokėjimo kliūtis vartotojams, kurie nenori patys tvarkyti muitinės formalumų.

Pardavėjas neturėtų laikyti DDP vien rinkodaros etikete. Skaičiavime reikėtų atsižvelgti į tinkamą HS klasifikaciją, kilmės taisykles, muitinį vertinimą, mokesčių režimą ir galimus vežėjo ar tarpininko mokesčius. Jei muito sąmata neaiški, pasiūlyme reikėtų paaiškinti, ar ji yra fiksuota, preliminari, ar gali būti koreguojama.

Rinkitės DAP, kai pirkėjas yra geriau pasirengęs importuoti

DAP gali būti tinkama, kai pirkėjas jau turi muitinės tarpininką, vietos mokesčių ar muitinės registraciją arba patirties importuojant atitinkamą produktą. Tai taip pat gali būti praktiška, kai pardavėjas negali teisėtai būti importuotoju pagal dokumentus paskirties šalyje.

Prieš išsiunčiant prekes pirkėjas turėtų paprašyti komercinės sąskaitos faktūros, pakavimo sąrašo, transporto dokumento, kilmės informacijos, produkto aprašymo ir visų turimų klasifikacijos duomenų. Jis taip pat turėtų patvirtinti muitinę vertę ir apskaičiuoti visą pristatytos prekės kainą, o ne lyginti pardavėjo DAP kainą su kito tiekėjo viską apimančia kaina.

Atmintinė prieš susitariant dėl DDP arba DAP

  1. Tiksliai nurodykite vietą. Po „DAP“ arba „DDP“ turi būti nurodyta konkreti paskirties vieta, o ne tik šalis ar regionas.
  2. Nustatykite importuotoją pagal dokumentus. Patvirtinkite, kas bus nurodytas importo deklaracijoje ir kas teisiškai atsakys muitinei.
  3. Atskirkite mokesčius. Paklauskite, ar į pasiūlymą įtraukti muitas, importo PVM, tarpininkavimo, išankstinio mokėjimo, patikros, sandėliavimo ir pristatymo priemokos.
  4. Patikrinkite produkto atitiktį. Muitinės formalumai gali priklausyti nuo leidimų, ženklinimo, saugos dokumentų, sankcijų kontrolės ar kitų konkrečiam produktui taikomų taisyklių.
  5. Patvirtinkite atsakomybę už klaidas. Sutartyje turėtų būti aptarti neteisingi dokumentai, klasifikacijos ginčai, pakartotinis muitinės vertinimas, atsisakymas priimti pristatymą ir vėlavimai dėl trūkstamos pirkėjo informacijos.
  6. Patikrinkite iškrovimo pareigą. Pagal DDP ir DAP pristatymas paprastai baigiamas prieš iškrovimą, todėl, jei reikia, iškrovimo įranga ir darbas turėtų būti paskirstyti atskirai.

Esmė

Pagal įprastą komercinį paskirstymą, pagal DDP importo muitus ir importo mokesčius moka pardavėjas, o pagal DAP juos moka pirkėjas. Svarbesnis praktinis klausimas yra tai, ar atsakinga šalis gali teisėtai atlikti importo muitinės formalumus paskirties šalyje. Prieš pasirinkdami bet kurią sąlygą, patikrinkite importuotojo pagal dokumentus susitarimą, atskirkite muitus nuo mokesčių ir tarpininkavimo išlaidų bei sutartyje aiškiai nurodykite, kaip bus tvarkomi netikėti mokesčiai.

DUK

Ar DDP visada reiškia, kad pristatymo metu pirkėjas nieko nemoka?

Ne. DDP paprastai priskiria importo muitus ir mokesčius pardavėjui, tačiau pirkėjui vis tiek gali tekti mokėti, jei sutartyje neįtraukti tam tikri mokesčiai, jei muitinė pakartotinai įvertina siuntą arba jei pirkėjas sukelia vėlavimą ar pateikia neteisingą informaciją. Pasiūlyme ir pardavimo sąlygose turėtų būti apibrėžta, ką apima sąvoka „muitas sumokėtas“.

Ar pardavėjas gali taikyti DDP nebūdamas registruotas paskirties šalyje?

Nebūtinai. Pardavėjas turi patvirtinti, ar gali būti importuotoju pagal dokumentus arba pasitelkti įgaliotą vietos sprendimą. Šį klausimą reglamentuoja paskirties šalies muitinės ir mokesčių taisyklės; vien Incoterms taisyklė nesukuria reikiamo teisinio statuso.

Ar DAP reiškia, kad pardavėjas atsako už visas siuntimo išlaidas?

Pagal DAP pardavėjas paprastai organizuoja ir apmoka transportavimą iki nurodytos vietos, tačiau pirkėjas tvarko importo muitinės formalumus ir moka su importu susijusius mokesčius. Sutartyje reikėtų paaiškinti visas iškrovimo, sandėliavimo, prastovos, tarpininkavimo ir vietinio pristatymo išlaidas.

Kas moka muitą, jei pirkimo–pardavimo sutartyje ir muitinės deklaracijoje nurodytos skirtingos šalys?

Šalys pagal sutartį gali reikšti reikalavimą kompensuoti ar paskirstyti išlaidas, tačiau muitinė importuotojui pagal dokumentus ir importo deklaracijai taikys savo taisykles. Jos neturėtų manyti, kad privati sutartis pakeičia įstatyme nustatytą atsakomybę.

Ar DDP geresnė už DAP elektroninės prekybos užsakymams?

Nė viena sąlyga nėra visuotinai geresnė. DDP gali padaryti atsiskaitymo kainą nuspėjamesnę, kai pardavėjas turi reikalavimus atitinkantį importo sprendimą. DAP gali būti praktiškesnė, kai pirkėjas kontroliuoja muitinės formalumus arba pardavėjas negali teisėtai importuoti prekių. Pasirinkimas turėtų būti grindžiamas faktine muitinės ir mokesčių tvarka, o ne vien pageidaujama klientų patirtimi.

Šaltiniai